Archives

Dantų silantai

Dantų silantai 

Ar žinojote, kad dantų silantai buvo sukurti dar 1970 m? Dantų silantai – tai hermetizuojantis, plastiÅ¡kas skystis, kuris užpildo dantų anatominius plyÅ¡ius, t.y. vageles ir duobeles, ir taip užkerta kelią danties ėduonies formavimuisi.

Dantų ėduonis yra itin vaikų tarpe paplitusi liga, su kuria vis ieškoma būdų, kaip efektyviai kovoti. Dantų silantai yra būtent tai, kas padeda užkirsti kelią ėduoniui. Ši prevencinė priemonė sudaro mechaninę užtvarą tarp danties ir žalingų poveikių burnos bakterijų, jų gaminamų rūgščių.

Kuriuos dantis reikia dengti silantais?

Dažniausiai silantais dengiami nuolatiniai krūminiai dantys, o kadangi jie yra itin linkę gesti, rekomenduojama vaikams silantavimo procedūrą atlikti iš karto po šių dantų išdygimo.

Kaip atliekamas dantų silantavimas?

Dantų silantavimas yra labai paprasta, keletos žingsnių procedūra, kuriai nereikalingas danties gręžimas:

  • Gydytojas odontologas ar burnos higienistas nuvalo danties pavirÅ¡ių specialia pasta;
  • Vagelės, Å¡virkÅ¡tu, padengiamos silantu;
  • Silantas sukietinamas panaudojant specialią Å¡viesą.

Kiek laiko silantai „galioja“?

Bėganti metams silantai nusidėvi, tačiau po vienerių metų išsilaiko net 90 proc. dantų silantų. Kuomet silantai susidėvi, juos galima padengti iš naujo.

Ar dantų silantai – saugÅ«s?

Dantų silantai yra naudojami jau daugiau kaip 40 metų, todėl atlikta nemažai mokslinių tyrimų, įrodančių, kad silantai – tai veiksminga, efektyvi ir saugi priemonė dantų ėduonies prevencijai.

Estetinis plombavimas

Estetinis plombavimas – tai dantų restauracijos procedūra, skirta atkurti ne tik estetiką, bet ir funkciją. Procedūra neskausminga ir greita. Pakaks vieno vizito pas odontologą, kad dantys atgautų sveiką, natūralią išvaizdą.

Odontologijos klinikoje RODONTA naudojamos šiuolaikinės kompozicinės (plombinės) medžiagos, kurios savo savybėmis labai panašios į natūralaus danties audinius. Pacientui pageidaujant, estetiniu dantų plombavimu galima paslėpti dantų kreivumą, pakeisti jų spalvą, panaikinti plačius tarpus tarp dantų. Procedūra gali būti atliekama, kai priekiniai dantys plombuoti didelėmis senomis plombomis, kai dantys nulūžę ar nuskilę, pažeisti karieso, kai yra emalio erozija, kai patamsėjusio danties nebeįmanoma išbalinti kitais būdais. Netgi mažiausios detalės gali smarkiai pakeisti šypseną!

Estetinis dantų plombavimas koreguoja:

  • netaisyklingą danties formą (atkuriami nuskilę, nulūžę, nudilę, dantų ėduonies ar traumų pažeisti dantys);
  • pakitusią dantų spalvą;
  • susigrÅ«dusius dantis;
  • nepageidaujamus tarpus tarp dantų;
  • diastemą – per didelį tarpą tarp priekinių dantų.

 

Estetinio dantų plombavimo procedūros eiga:

  • Vieno danties estetinis plombavimas trunka 1-2 valandas.
  • Taikant vietinę nejautrą, paÅ¡alinamos senos plombos ir ėduonies pažeisti audiniai.
  • Specialiai paruoÅ¡iamas danties pavirÅ¡ius ir sluoksnis po sluoksnio sukuriama estetiÅ¡ka restauracija, naudojant skirtingo skaidrumo plombines medžiagas, imituojant natÅ«ralius danties audinius, spalvą, pavirÅ¡iaus reljefą ir blizgesį.
  • Labai svarbus etapas, užbaigiantis restauraciją, yra dantų poliravimas. Teisingai nupoliruoti dantys įgauna natÅ«ralią iÅ¡vaizdą – reljefą ir blizgesį, nuo jų pavirÅ¡iaus lengva nuvalyti dantų apnaÅ¡as paprastu Å¡epetėliu.

 

Estetinių plombų priežiūros atmintinė

  • Po plombavimo nevartoti dažančių maisto produktų (juodos kavos, arbatos, burokėlių, raudono vyno ir pan.), nesidažyti lÅ«pų.
  • Nenaudoti: balinančių pastų – subraižo estetinių plombų pavirÅ¡ių, dėl jose esančių rÅ«gščių ir abrazyvinių dalelių; pastų su cholheksidinu – sudaro tamsų apnašą; pastų su žolelėm – estetinės plombos praranda blizgesį.
  • Naudoti minkÅ¡tą ar vidutinio kietumo dantų Å¡epetėlį dantenoms iÅ¡masažuoti.
  • Venkite kąsti kietus maisto produktus ir medžiagas (vaisių kauliukus, kaulus, keptą duoną, butelių kamščius ir pan.). Jeigu dantys jautrÅ«s , dantų jautrumui sumažinti galite naudoti nujautrinančias pastas . Jei gydytojo nuožiÅ«ra Jums buvo skirtos apsauginės dantų kapos (dėl bruksizmo), estetinių restauracijų apsaugai bÅ«tina kapą užsidėti kiekvieną naktį.

 

Estetinių plombų restauracijų poliravimas

Praėjus 6-12 mėn. po estetinio plombavimo patartina atvykti burnos ertmės profilaktiniam patikrinimui. Jo metu odontologas informuos Jus apie estetinių restauracijų būklę, matys ar naudojate tinkamas dantų priežiūros priemones, patars, esant reikalui (neblizgant restauracijos paviršiui) – dantis nupoliruos. Estetinių restauracijų poliravimas reikalingas Jūsų dantų grožiui ir sveikumui palaikyti.

Estetinis dantų protezavimas

Estetinis dantų protezavimas bemetalės keramikos laminatėmis

Dantų laminatės – tai labai plonos 0,3-0,5 mm storio bemetalės keramikos (porceliano) plokštelės, estetiniam bei funkciniam priekinių dantų protezavimui, kurios specialiu cementu tvirtinamos prie priekinio danties paviršiaus.

Laminatės rekomenduojamos tais atvejais, kai:

  • danties audinių defektai (pažeidimai) dideli ir jiems atstatyti naudojamos didelės restauracijos;
  • priekinių dantų forma ir padėtis dantų lanke netaisyklinga;
  • priekinių dantų spalva pakitusi ( negyvi arba tetraciklino pažeisti dantys);
  • tarpai tarp dantų platÅ«s , neestetiÅ¡ki;
  • dantų pigmentas tamsus ir jo negalima paÅ¡alinti balinant:
  • po traumos, kai reikia atkurti dalį nuskilusio danties;
  • nepakankamas dantų aukÅ¡tis (žemi dantys);
  • daug neestetiÅ¡kų plombų;

 

Bemetalės keramikos  laminačių pranašumai:

  • Bemetalė keramika labai gerai sukimba su emaliu;
  • danties audiniai gerai toleruoja bemetalę keramiką, ji nesukelia alergijos;
  • nusidėvi mažiau nei dantys atkurti estetinio plombavimo metu;
  • nekeičia blizgesio (estetinės restauracijoms reikalingas periodinis poliravimas) ;
  • nekeičia spalvos, atsparios kavos, arbatos ar rÅ«kalų poveikiui ( kietinant , polimelizuojant kompozitus atsiranda kraÅ¡tinis plombų nevientisumas, pralaidumas, nusidažymas).
  • nuÅ¡lifuojama mažiau danties audinių, nei dedant vainikėlius ar plombuojant didelės apimties defektus. (dantų vainikėliui nuÅ¡lifuojama 63-72 proc danties audinio, o laminatėms – tik nuo 3 iki 30 procentų. Tai ypač danties audinius tausojantis mikroprotezavimo bÅ«das.)
  • net labai tamsios spalvos dantis galima paversti ypač baltais ( estetinio plombavimo bÅ«du tamsius dantis paslėpti ne visada galima).
  • laminatės funkcionuoja `15 ir daugiau metų ( plomba 3-7 metus);
  • pasiekiama aukščiausio lygio estetika.

Laminačių rūšys

Laminatės skirstomos pagal kelis kriterijus, kurių pagrindiniai yra gamybos būdas bei medžiaga, iš kurios jos yra gaminamos.

Gamybos būdai:

  1. Frezavimas/ CAD/CAM (dantų modeliai skenuojami, pažangios kompiuterinės sistemos sukuria būsimų laminačių vaizdą, tuomet jos frezuojamos galinga frezavimo mašina, po to sintezuojamos, t. y. sukietinamos).
  2. Presavimas (laminatės išliejamos, tuomet supresuojamos).
  3. Sluoksniavimas (dantų technikas tapo laminatę tarsi paveikslą sluoksnis po sluosknio).

Šiuolaikinis optimalus būdas yra vidinio laminatės sluoksnio frezavimas ar presavimas, o išorinio sluoksniavimas. Taip išgaunamas maksimalus tvirtumo ir estetikos santykis.

Pagrindinės medžiagos yra šios:

  1. Lauko špato keramika (įvairūs gamintojai varžosi tarpusavyje);
  2. Leucitu sutvirtinta keramika (Ivoclar Vivadent gamintojo IPS Empress medžiaga); ličio disilikato keramika (Ivoclar Vivadent gamintojo IPS E.max medžiaga).

Mūsų klinikoje laminatės yra gaminamos iš Ivoclar Vivadent E. max medžiagos, kuri iš kitų medžiagų išsiskiria daug geresnėmis tvirtumo bei estetikos savybėmis.

Protezavimo dantų laminatėmis eiga:

  1. Konsultacija pas gydytoją odontologą, kurios metu sudaromas gydymo planas, nuimami atspaudai dantų pavaškavimui laboratorijoje.
  2. Būsimos dantų formos aptarimas. Jei pacientas nusprendžia protezuoti dantis laminatėmis, tuomet atliekamas minimalus dantų šlifavimas, nuimami atspaudai, kurie perduodami į technikų laboratoriją. Iš specialios plastmasės pagaminamos laikinos laminatės.
  3. Laminatės matuojamos burnoje.
  4. Laminatės cementuojamos ant dantų priekinio paviršiaus.

Įprastai laminatės tarnauja dvigubai ilgiau nei plombos, tačiau, kaip ir Jūsų natūralūs dantys, jos gali būti pažeistos. Maži laminačių pažeidimai nesunkiai pataisomi, esant būtinybei, kuri nors iš laminačių gali būti pakeista nauja. Be to, laminuotų dantų spindesį galima atnaujinti juos poliruojant.

Priežiūra

Individualiai pagamintos ir uždėtos ant dantų laminatės niekuo nesiskirs nuo šalia esančių natūralių dantų. Jos neapsunkins kasdienės burnos higienos, speciali priežiūra nėra reikalinga. Laminatėms būtina tokia pati priežiūra kaip ir sveikiems dantims. Svarbu valyti dantis šepetėliu ir tarpdančių siūlu.

Terapinis gydymas

Terapinis dantų gydymas – tai profilaktinių ir gydymo priemonių taikymas, siekiant išvengti, atstatyti kariozinės ar nekariozinės kilmės dantų defektus.

Dantų ėduonis (kariesas) – tai danties kietųjų audinių pažeidimas, kuris atsiranda tirpstant mineralizuotiems danties audiniams. Tai daugiafaktorinė liga, atsirandanti sąveikaujant danties audiniams, burnos ertmės mikroflorai ir maistui. Įtakos karieso susidarymui taip pat turi seilių sudėtis, amžius ar net socialinė padėtis ir kt.

Esant paviršiniam kariesui, pacientai dažniausiai nusiskundimų neturi ar galimas nežymus jautrumas saldžiam maistui. Kai kariozinė ertmė yra vidutinio dydžio – atsiranda jautrumas terminiams dirgikliams, saldžiam maistui. Gilaus ėduonies atveju dantis jautrus tiems patiems dirgikliams, taip pat maistas gali strigti susidariusioje ertmėje.

Karieso pažeisti dantys gali būti plombuojami:

  • Å viesoje kietėjamčiu kompozitu ( jis pasižymi geromis, tarpusavyje suderintomis estetinėmis ir patvarumo savybėmis. Ä® sudėtį įeina pigmentinės medžiagos, kurios plombai suteikia skirtingus atspalvius, todėl galima parinkti spalvą, tinkamiausią plombuojamam dančiui).
  • stiklo jonomeriniu cementu.

Profesionali burnos higiena

Sužinokite daugiau apie profesionalią burnos higieną:

Dėl nepakankamos ar prastos asmeninės burnos higienos, ant dantų paviršių kaupiasi minkštasis bakterinis apnašas. Laiku jo nepašalinus prasideda apnašų mineralizacija ir minkštasis bakterinis apnašas virsta dantų akmenimis. Tokių apnašų kaupimasis ant dantų gali būti daugelio susirgimų priežastimi. Kariesas, gingvitas bei periodontitas, dar kitaip vadinamas paradontoze, vieni iš pagrindinių susirgimų. Sergant gingivitu dantenos parausta, paburksta, valant dantis kraujuoja. Gingivitui progresuojant išsivysto sunkesnis susirgimas periodontitas – pažeidžiamos ne tik dantenos bet ir gilesni danties audiniai – periodonto raištis, žandikaulio kaulas. Nykstant kaului, apsinuogina dantų šaknys, dantys pradeda klibėti, galiausiai jų netenkama.
Norint išvengti šių susirgimų bei išlaikyti dantis sveikus ir gražius ilgą laiką, reikėtų juos tinkamai prižiūrėti, tai yra, periodiškai atlikti profesionaliąją burnos higieną.

Profesionali burnos higiena mūsų klinikoje atliekama naudojant ultragarsinį skalerio aparatą. Ultragarsu pašalinami virš dantenų ir po jomis esantys akmenys, taip pat mikroorganizmai bei jų toksinai iš dantenų kišenių.

Nuo nikotino, arbatos, kavos atsiradusiam apnašui pašalinti mes siūlome išbandyti naujausią apnašų šalinimo aparatą „Air – flow“. Šiuo aparatu net sunkiai prieinamose vietose apnašos nuvalomos stipria oro, vandens bei medicininių miltelių srove.

Nuvalius apnašas ir konkrementus „Air – flow“ aparatru, dantys iš visų pusių nupoliruojami specialiais šepetėliais, pastomis bei guminiais diskeliais.

Profesionalios burnos higienos metu, taip pat: poliruojami dantų ir plombų paviršiai, įvertinama plombų ir protezų būklė, įvertinama periodonto būklė, nustatomas dantų valymo efektyvumas, mokoma, kaip atlikti burnos higieną namie, parenkamos higienos priemonės (dantų šepetėlis, pasta, dantų siūlas, tarpdančių šepetėliai ir kt.). Po profesionalios burnos ertmės higienos, dantys atgauna natūralią spalvą, sugyja uždegiminės dantenos, juntamas šviežumas ir gaivumas burnoje.

Atlikus profesionalią burnos higieną trijų valandų laikotarpyje nerekomenduojame valgyti, gerti (kavos, arbatos, vyno ir pan.), rūkyti. Visi šie apribojimai reikalingi norint  sulėtinti pelikulės (plėvelės) kaupiančios minkštąjį apnašą susidarymą ir švarius dantis.

Kelias dienas jausite nemalonius pojūčius: dantenų kraujavimą, dantų jautrumą temperatÅ«riniams dirgikliams. Jautrumui sumažinti rekomenduojame dantis valyti  jautrumą mažinančiomis dantų pastomis, burnos ertmę skalauti Å¡iltais tirpalais, kurie ramina audinius, skatina kraujotaką, gijimą  –  druskos tirpalu, burnos skalavimo skysčiais. Po procedÅ«ros rekomenduojame dantis valyti minkÅ¡tu ar vidutinio kietumo Å¡epetėliu, tarpdančius – dantų siÅ«lu, tarpdančių Å¡epetėliais .

Dantenų audiniai pradeda gyti, uždegimo požymiai nykti praėjus dviem dienom po dantų akmenų ir apnašų valymo, kai pašalinami akmenys ir sutrikdomas apnašo kaupimasis. Dantenos pilnai atsistato po dviejų savaičių.

Profesionalią burnos higieną (dantų akmenų ir apnašų valymą) rekomenduojame atlikti du kartus per metus. Jei akmenys linkę kauptis, daug rūkote, yra periodonto ligos, siūlome profesionalią burnos ertmės higieną atlikti kas 4 mėnesius.

Dantų balinimas

Dantų balinimas – tai paprasčiausias būdas kiekvienam žmogui pagrąžinti savo šypseną.

Mūsų klinika Jums siūlo išbandyti balinimą kapomis (namuose) arba ofisinį balinimą klinikoje.

Nuėmus dantų atspaudus, laboratorijoje pagaminamos individualios kapos. Pripildžius kapas balinimo gelio, jos uždedamos ant dantų ir dėvimos naktį miego metu.

Tai labai saugus balinimo būdas, nes dantys prie balinimo medžiagos pratinami po truputį, pradžioje užsidedant kapas porai valandų, vėliau laiką ilginant iki 5-6 ar net 8 valandų.

Tik Jūs patys nuspręsite kokių baltų dantų norite, t. y. kontroliuosite kiek laiko šis balinimas truks.

Atsiradus dantų jautrumui, balinimą galėsite nutraukti, o vėliau jį pratesti, kai jautrumas praeis. Taip pat kaip pagalbinę priemonę, mes Jums pasiūlysime nujautrintoją, medžiagą, kurią naudosite kai dantukai taps jautresni.

Vidutiniškai dantų balinimas kapomis trunka 1-2 savaites ir baigiamas, kai pasiekiamas norimas rezultatas.

Ofisinis (kabinetinis) dantų balinimas – tai plačiai paplitusi estetinės odontologijos procedūra, kuri leidžia mėgautis akinančio baltumo šypsena. Šios procedūros metu dažniausiai naudojamas vandenilio peroksidas ir karbamido peroksidas, kurie, balinimo procedūros metu, skyla į vandenį ir aktyvųjį deguonį. Šie preparatai yra saugūs, veiksmingi, ilgalaikiai ir svarbiausia – nekenkia dantų emaliui. Mūsų klinikoje dantų balinimas atliekamas su Opalescence Boost PF 40 % (aktyvioji medžiaga vandenilio peroksidas), kuris pasiekia giliuosius danties sluoksnius ir juos efektyviai išbalina.

Procedūros eiga:

  • Nustatoma dantų spalva, naudojant VITA spalvų skalę;
  • Dantenos padengiamos apsaugine medžiaga;
  • Ant dantų tepama balinimo medžiaga ir laikoma 40 min.;
  • IÅ¡balinti dantys padengiami jautrumą sumažinančiu geliu;
  • Po procedÅ«ros burnos higienistas suteikia informaciją apie dantų priežiÅ«rą po balinimo.

Dantų balinimas nerekomenduojamas:

  • NeÅ¡iojantiems breketus.
  • Asmenims, alergiÅ¡kiems peroksidui ar kitoms balinimo gelio sudėtyje esančioms medžiagoms.
  • Asmenims, sergantiems dantenų ligomis, turintiems ėduonies pažeistus dantis, stipriai nudilusius ar jautrius dantis.
  • Vaikams ir paaugliams iki 18 metų.
  • Nėščioms moterims ir maitinančioms krÅ«timi.

Svarbu žinoti:

  • Per pirmas 24 valandas po balinimo procedÅ«ros patariama negerti kavos, arbatos, nerÅ«kyti, nevartoti raudonojo vyno ir kitų dažančių maisto produktų ar gėrimų.
  • Po balinimo dantys gali bÅ«ti kurį laiką jautresni. Tai įprastas Å¡alutinis dantų balinimo efektas.
  • Plombuotų ir protezuotų danties pavirÅ¡ių iÅ¡balinti neįmanoma, plombuoti ir protezuoti patariama po balinimo seanso.
  • Reguliariai atliekama burnos higiena bei kruopÅ¡ti kasdienė priežiÅ«ra prailgina dantų balinimo efektą.

Implantacija

Dantų implantai – ko gero vienas iš didžiausių pažengimų šiuolaikinėje odontologijoje. Kiekvienais metais daugybei žmonių, kurie yra netekę natūralių dantų, dantų implantai suteikia antrą galimybę jaustis lyg su nuosavais dantimis: tinkamai kramtyti maistą, šypsotis, be to sugrįžta pasitikėjimas savimi, išnyksta kalbos defektai.

 

Kas tai yra dantų implantai?

Danties implantas – tai titaninis sraigtas, skirtas pakeisti trūkstamo danties šaknį, sriegiamas į viršutinio ar apatinio žandikaulio kaulą ir tarnauja kaip atrama danties atstatymui.

 

Kam naudojami dantų implantai?

Dantų implantai gali būti naudojami:

  • vieno danties atkÅ«rimui – nereikia Å¡lifuoti gretimų dantų;
  • tiltinio protezo fiksacijai;
  • iÅ¡imamų protezų fiksacijai;
  • protezavimui nenuimamais tiltiniais protezais, esant pilniems dantų eilių defektams.

 

Kaip atliekamas dantų implantavimas?

Pirmo vizito metu naudojant vietinį nuskausminimą, implantas įsriegiamas į kaulą. Po operacijos praėjus 7-10 dienų išimami siūlai ir prasideda gijimo procesas, kuris paprastai užtrunka keturis mėnesius. Šiuo laikotarpiu implantas glaudžiai suauga su kaulu.

Antro vizito metu daroma nedidelė operacija, kurios metu prie implanto pritvirtinama dantenas formuojanti gijimo galvutė. Tai trumpa procedūra ir atliekama su vietiniu nuskausminimu. Gijimas vyksta nuo dviejų iki keturių savaičių.

Trečio vizito metu gydytojas nuima atspaudą nuo implantų, pagal kurį pradedami gaminti protezai. Geram estetiniam rezultatui pasiekti gali prireikti keleto vizitų.

Klinikoje RODONTA naudojami implantai yra aprobuoti ir ne kartą testuoti, todėl jų prigijimo tikimybė yra  apie 97 %. Pacientai, kurie gerai prižiūri savo naujuosius dantis, implantais gali džiaugtis visą gyvenimą.

Prieš

impl-1

Po

Dantų protezavimas

Šiuolaikinė odontologija žmogui gali pasiūlyti labai daug gydymo būdų. Deja, pacientams ne visada paprasta pasirinkti, koks gydymas jiems geriausias. Mūsų klinikos tikslas – padėti pacientams pasirinkti tinkamą, reikalingą gydymą ir kokybiškai jį atlikti.

Klinikoje RODONTA protezuojama:

  • bemetalės keramikos (porceliano) laminatėmis – priekiniams dantims;
  • užklotais – krÅ«miniams dantims;
  • vainikėliais (metalo keramikos, cirkonio oksido, stiklo keramikos) priekiniams ir krÅ«miniams dantims;
  • tiltiniais protezais – kai trÅ«ksta vieno ar kelių dantų.
  • iÅ¡imamais protezais (plokÅ¡teliniais, lanko atraminiais) – esant dideliems dantų eilių defektams;
  • protezais ant implantų.

Užklotai

Tai dar viena mikroprotezavimo rūšis. Jie naudojami didesniems krūminių dantų pežeidimams atstatyti ir gali būti gaminami iš kompozicinės medžiagos arba bemetalės keramikos.

Metalo keramika

Metalo keramikos karkasas yra pagamintas iÅ¡ metalo,o iÅ¡orė padengta keramikos apdaila. Dėl Å¡ios konstrukcijos savitumo, metalo keramikos protezai yra tinkamesni krÅ«miniams dantims protezuoti, nes metalo keramikos karkasas yra nepralaidus Å¡viesai, o tai yra bÅ«tina sąlyga siekiant natÅ«ralumo priekinių dantų srityje. Be to, metalo sąlytis su audiniais dažnai sukelia problemas burnoje – dantenų uždegimus, spalvos pakitimus, alergiją.

Bemetalė keramika

Bemetalė keramika yra laidi Å¡viesai, dantys atrodo natÅ«raliai. Modernios medžiagos, naudojamos estetinėms restauracijoms, pasižymi savybėmis, labai artimomis natÅ«ralaus danties savybėms: tiek estetinėmis ( spalva, skaidrumas), tiek fiziko – cheminėmis ( tvirtumas, atsparumas, nusidėvėjimu). Å iai dienai metalas gali bÅ«ti pilnai pakeistas porcelianu.

Cirkonio keramika

Cirkonio keramikos protezai itin estetiški ir labai tvirti. Jų gamybai vietoj metalinio karkaso naudojamas cirkonio oksido karkasas, kuris yra laidus šviesai bei danties spalvai, todėl uždėjus keramikos apdailą, atrodo labai natūraliai. Tvirtumu toks protezas prilygsta metalo keramikai. Cirkonio keramika- puikus protezavimo būdas tiek priekiniams , tiek šoniniams dantims, esant pavieniams ar dideliems dantų eilių defektams.

Lanko atraminiai protezai

Šie protezai siūlomi pacientams, kurie turi didelius dantų eilių defektus ir sutinka nešioti išimamą dantų protezą. Jis tvirtinamas prie dantų specialia kabliukų sistema, kuri užtikrina protezo stabilumą kramtant. Be to,mažiau dengia burnos gleivinę, todėl leidžia liežuviui lengviau artikuliuoti garsus.

Protezavimas ant implantų

Atlikus implantaciją, po 4-6 mėn. pradedami protezavimo darbai. Ant implanto fiksuojama protezinė atrama, kuri gali būti metalinė arba cirkonio.

Kiekvienas pacientas ir kiekviena situacija yra individualūs, tačiau teisingai ir tiksliai parinkti bei pagaminti dantų protezai beveik nesiskiria nuo nuosavų dantų. Kviečiame registruotis gydytojo konsultacijai, jos metu galėsite sužinoti kuris dantų protezavimas tinkamiausias Jums, bei procedūros kainą.

Untitled-1
rodonta.lt

Endodontija

Endodontija – tai odontologijos mokslo sritis, kuri specializuojasi danties šaknies kanalų gydyme.

Endodontinio (dantų šaknų kanalų) gydymo prireikia, kai danties pulpa (danties šaknies kanalo viduje esantis minkštasis audinys) dėl įvairių priežasčių (gilaus karieso, danties įskilimų, traumų ir kt.) yra pažeidžiama infekcijos ir sukeliamas jos uždegimas. Dažniausiai pasireiškiantys nusiskundimai: intensyvus, aštrus, priepuolinis, kartais maudžiančio pobūdžio danties skausmas, kuris atsiranda savaime arba stiprėja nuo temperatūrinių dirgiklių. Jeigu danties šaknies kanalai yra negydomi, bakterijos per danties šaknies viršūnę patenka į aplinkinius audinius ir sukelia periodonto audinių (aplink šaknį esančių audinių) uždegimą ir kaulo destrukciją. Dažniausiai pasireiškiantys nusiskundimai: dantis jautrus sukandant, maudžia, „pakeltas“, gali patinti aplinkiniai audiniai. Laiku nesikreipus pas gydytoją, infekcijos židinys tik didėja, žandikaulio kaulas nyksta ir galiausiai dantis turi būti pašalintas.

Endodontinis gydymas yra atliekamas vietinėje nejautroje (ne visais atvejais būtina). Kelias dienas po chemomechaninio kanalų apdorojimoarba po galutinio danties šaknų kanalų plombavimo dantis gali būti jautrus. Šis diskomfortas dažniausiai praeina savaime. Prireikus, skausmą malšinti padeda priešuždegiminiai vaistai nuo skausmo.

Po endodontinio gydymo laikinas užpildas kuo skubiau turėtų būti pakeistas nuolatine restauracija – nuolatine plombine medžiaga, sutvirtintas stiklo pluošto kaiščiu ar padengtas vainikėliu, užklotu. To nepadarius danties vainikas gali skilti ar lūžti.

Nepamirškite, kad infekcija šaknies kanale gali pakenkti bendrai žmogaus sveikatos būklei!

paslauga-endodontija

Periodontologija

Kas yra periodonto ligos?

 

Kad aiÅ¡kiau suprastume, kas yra periodonto ligos, pirmiausia turime iÅ¡siaiÅ¡kinti – kas yra periodontas?  Periodontas arba dar kitaip vadinamas apydantis- tai yra audiniai supantys dantį. Taigi periodontą sudaro: dantenos, periodonto raiščiai, danties cementas bei alveolės kaulas.  BÅ«tent Å¡ios struktÅ«ros ir pažeidžiamos periodonto ligų metu.

Jei žmogus nekokybiškai ar nepakankamai dažnai valosi dantis, dantenų vagelėse ir ant dantų paviršiaus kaupiasi minkštas apnašas, kuriame atsiranda bakterijų. Kai apnašos laiku nepašalinamos, dantenos tinsta, pradeda kraujuoti. Periodontologai įspėja: tai yra pirmieji dantenų uždegimo (gingivito) simptomai. Vėliau nepašalintas apnašas ima kietėti dėl seilėse esančių mineralų poveikio ir virsta dantų akmenimis. Akmenys susidaro ne tik virš dantenų, bet ir po jomis. Dėl to sutrinka dantenų kraujotaka, suardomas periodonto raištis, o tarp dantenų ir danties atsiranda plyšys – „dantenų kišenė“. Laikui bėgant, uždegimas plinta, apima ne tik dantenas, bet ir žandikaulio kaulą, kuris ima tirpti. Taip gingivitas virsta periodontitu.

 

 

Galimos apnašo susidarymo priežastys:

 

  • burnos ertmėje esančių bakterijų kiekis ir rÅ«Å¡ys;
  • dantų pavirÅ¡iaus lygumas ar Å¡iurkÅ¡tumas;
  • bakterijų giminingumas, polinkis jungtis;
  • asmens burnos higiena;
  • seilių sudėtis (dažniausiai kietas apnaÅ¡as susidaro ten, kur atsiveria seilių liaukos);
  • geriamo vandens savybės (vandens kietumas, jame esantys mineralai lemia seilių sudėtį);
  • mitybos įpročiai (minkÅ¡tas maistas, nepakankamas kramtymas, netaisyklingas sąkandis);
  • ligos (pavyzdžiui, sergant inkstų ligomis, astma, cistine fibroze akmenų susiformuoja daugiau);
  • rÅ«kymas.

 

 

Odontologijos klinikoje periodontito ir dantenų ligoms gydyti taikomos šios procedūros:

 

  • Kiuretažas – dantenų operacija iÅ¡valanti dantų kiÅ¡enes.
  • Gingivektomija – operacija, kurios metu yra paÅ¡alinamos pažeistos dantenos.
  • Lopo operacijos – jų metu atkeliamas vienas dantenų sluoksnis – lopas, jei reikia atliekama kaulo regeneracija.
  • Dantenų plastikos operacijos.

Visos procedūros nuodugniai aptariamos su pacientais, įvertinamas ligos progresavimas, skiriama atitinkama procedūra, sukuriamas individualus gydymo planas, gydymo eigoje naudojamos patikimiausios ir aukščiausios rūšies medžiagos.

Patyrusi gydytoja periodontologė pasirūpins visapusiška Jūsų dantų priežiūra, suteiks profesionalias konsultacijas, parinks Jums tinkamą gydymo planą ir jį sėkmingai įvykdys.

 

 

Kokios yra periodonto ligos?

 

Taigi yra išskiriamos įvairios periodonto ligų formos, kurios skiriasi savo prigimtimi, vystymusi ir gydymo efektyvumu.

Dantenų uždegimas ir lėtinis ( suaugusiųjų) periodontitas ( liaudiškai vadinama „parodontozė“) yra dažniausiai pasitaikančios periodonto ligos. Tai infekcinės ligos, kurių pagrindinė priežastis – bakterinis apnašas ir akmenys. Negydomas dantenų uždegimas progresuoja, kol pažeidžiamos gilesnės struktūros- periodonto raiščiai, alveolės kaulas, tuomet susergama liga, kuri vadinama lėtiniu periodontitu. Šios ligos atveju, profesionalios burnos higienos pas higienistą neužtenka, reikalinga gilesnė chirurginė intervencija, kurią atlieka gydytojas periodontologas.

2000-aisiais metais buvo ištirtas lėtinio periodontito paplitimas Lietuvoje. Tyrimas parodė, kad net 85% žmonių iki 35-erių metų sirgo dantenų uždegimu – būklė, kuri negydoma pereina į kaulo tirpimą ir dantų netekimą. Apydančio ligų paplitimas Lietuvoje, o ir visame pasaulyje, siekia net 70 – 80 %. Vadinasi septyniems žmonėms iš dešimties reikalinga periodontologo konsultacija ir/ar gydymas. Lėtinis periodontitas- klastinga liga. Jos eiga lėta ir dažniausiai ilgą laiką, tai yra  kelerius ar net keliasdešimt metų, pacientams nesukelia jokių nusiskundimų. Praktika rodo, kad dažniausiai pacientai patys kreipiasi, esant jau sunkiam periodontito laipsniui. Dažniausios apsilankymo pas periodontologą priežastys: dantų paslankumas, pūliavimas, skausmas. Ligos gydymo prognozė visuomet geresnė gydymą pradedant kuo ankstyvesnėje ligos stadijoje, tačiau sunkaus laipsnio periodontito gydymas taip pat gali duoti gerų rezultatų.

 

 

Kiek svarbus sveikas periodontas prieš DANTŲ PROTEZAVIMĄ?

 

Dantų protezavimas fiksuotais ar išimamais protezais kiekvieno odontologo kasdienybė. Sveikas periodontas garantuoja protezavimo kokybę ir ilgaamžiškumą. Žinant, kad periodontito paplitimas siekia 70-80 %, protezuojantys gydytojai odontologai prieš sudarydami gydymo planą privalo įvertinti periodonto būklę ir įtariant periodontitą siųsti periodontologo konsultacijai ir gydymui. Protezuojančio ar implantuojančio gydytojo odontologo bendradarbiavimas su periodontologu ypatingai svarbus, norint pasiekti gerų gydymo rezultatų. Kitu atveju, nesustabdyta periodonto patologija toliau greitai, ir dažnai nepastebimai, progresuoja kol pacientas netenka ne tik naujų protezų, bet ir dantų.

 

Kaip atpažinti liga?

Dantenų uždegimo pagrindiniai simptomai:

 

  • Paraudusios dantenos;
  • Dantenų kraujavimas;
  • Dantenų skausmas;
  • Blogas kvapas iÅ¡ burnos;
  • Dantenų iÅ¡vešėjimas.

 

Lėtinio periodontito ( liaudiškai vadinamos „parodontozės“) simptomai:

 

  • Paraudusios dantenos;
  • Dantenų kraujavimas;
  • Dantenų skausmas;
  • Blogas kvapas iÅ¡ burnos;
  • Dantų paslankumas – dantų klibėjimas;
  • IÅ¡skyros iÅ¡ dantenų (pÅ«liavimas);
  • Dantų Å¡aknų apsinuoginimas, iÅ¡ilgėję dantys;
  • Dantų jautrumas.

Kartais pacientai kreipiasi tik tada, kai pradeda smarkiai klibėti dantys, dažniausiai tai jau būna pažengusio sunkaus laipsnio periodontito požymis. Todėl kuo anksčiau kreipsitės periodontologo konsultacijai, tuo greičiau bus nustatyta liga ir pradėtas gydymas, siekiant išsaugoti nuosavus dantis.

Todėl jei pastebėjote bent vieną iš minėtų ligos požymių, nedelsiant kreipkitės į periodontologą, nes net ir paprastas dantenų kraujavimas dažnai slepia klastingą ligą.

 

Periodonto ligų gydymas

 

I etapas: ligos etiologinių veiksnių išsiaiškinimas bei pašalinimas. Asmens burnos higienos instruktažas.

II etapas: chirurginis periodonto gydymas ir/ar chirurginis etiologinių veiksnių koregavimas. Dantenų kiuretžas- dantenų kišenių valymas vietinėje nejautroje.

Lopo operacija- procedūra, kurios metu atliekamas dantų šaknų valymas, gramdymas, uždegiminių dantenų sankaupų ir granuliacijų šalinimas, chirurginiu būdu formuojamos dantenos ir kaulas. Pagal indikacijas atliekamos kaulo atstatymo procedūros.

III etapas: Palaikomasis gydymas. Apima kartotinius vizitus pas gydytoją periodontologą, siekiant išlaikyti gerą periodonto būklę, kartojami asmens burnos higienos instruktažai. Palaikomasis gydymas ypatingai svarbus gydymo etapas, nuo kurio prilauso periodonto būklės stabilumas po chirurginio gydymo. Kartotiniai vizitai pas periodontologą po 1, 3, 6, 12 mėnesių, o vėliau nerečiau nei kas 1 metus lemia gydymo sėkmę.

 

DANTENŲ RECESIJA, KAS TAI?

 

                Dantenų recesija – tai bÅ«klė, kai dėl dantenų atsitraukimo palaipsniui apsinuogina danties Å¡aknies pavirÅ¡ius. Yra daugybė dantenų recesiją sąlygojančių veiksnių.

Pagrindiniai simptomai:

  • Dantenų kraÅ¡to atsitraukimas ir danties Å¡aknies apsinuoginimas;
  • Danties jautrumas įvairiems dirgikliams;
  • Blogas estetinis vaizdas- dantis atrodo iÅ¡ilgėjęs;

 

 

 

Kodėl reikia gydyti dantenų recesiją?

 

Negydoma dantenų recesija dažniausiai progresuoja, dėl ko prastėja estetinis vaizdas bei didėja danties jautrumas, gali atsirasti danties šaknies išdilimas- pleištinis defektas.

Konsultacijos metu gydytojas periodontologas įvertinęs recesijos apimtį ir išplitimą parenka optimaliausią gydymą. Gydymas gali būti konservatyvus- siekiama sustabdyti būklės progresavimą bei palengvinti simptomus- bei chirurginis recesijos(ų) gydymas- recesijos dengimas. Po chirurginio recesijos gydymo visi minėti simptomai paprastai išnyksta, o pacientas džiaugiasi pagerėjusia dantenų estetika.