Dantų silantai 

Ar žinojote, kad dantų silantai buvo sukurti dar 1970 m? Dantų silantai – tai hermetizuojantis, plastiškas skystis, kuris užpildo dantų anatominius plyšius, t.y. vageles ir duobeles, ir taip užkerta kelią danties ėduonies formavimuisi.

Dantų ėduonis yra itin vaikų tarpe paplitusi liga, su kuria vis ieškoma būdų, kaip efektyviai kovoti. Dantų silantai yra būtent tai, kas padeda užkirsti kelią ėduoniui. Ši prevencinė priemonė sudaro mechaninę užtvarą tarp danties ir žalingų poveikių burnos bakterijų, jų gaminamų rūgščių.

Kuriuos dantis reikia dengti silantais?

Dažniausiai silantais dengiami nuolatiniai krūminiai dantys, o kadangi jie yra itin linkę gesti, rekomenduojama vaikams silantavimo procedūrą atlikti iš karto po šių dantų išdygimo.

Kaip atliekamas dantų silantavimas?

Dantų silantavimas yra labai paprasta, keletos žingsnių procedūra, kuriai nereikalingas danties gręžimas:

• Gydytojas odontologas ar burnos higienistas nuvalo danties paviršių specialia pasta;
• Vagelės, švirkštu, padengiamos silantu;
• Silantas sukietinamas panaudojant specialią šviesą.

Kiek laiko silantai „galioja“?

Bėganti metams silantai nusidėvi, tačiau po vienerių metų išsilaiko net 90 proc. dantų silantų. Kuomet silantai susidėvi, juos galima padengti iš naujo.

Ar dantų silantai – saugūs?

Dantų silantai yra naudojami jau daugiau kaip 40 metų, todėl atlikta nemažai mokslinių tyrimų, įrodančių, kad silantai – tai veiksminga, efektyvi ir saugi priemonė dantų ėduonies prevencijai.

Estetinis plombavimas – tai dantų restauracijos procedūra, skirta atkurti ne tik estetiką, bet ir funkciją. Procedūra neskausminga ir greita. Pakaks vieno vizito pas odontologą, kad dantys atgautų sveiką, natūralią išvaizdą.

Odontologijos klinikoje RODONTA naudojamos šiuolaikinės kompozicinės (plombinės) medžiagos, kurios savo savybėmis labai panašios į natūralaus danties audinius. Pacientui pageidaujant, estetiniu dantų plombavimu galima paslėpti dantų kreivumą, pakeisti jų spalvą, panaikinti plačius tarpus tarp dantų. Procedūra gali būti atliekama, kai priekiniai dantys plombuoti didelėmis senomis plombomis, kai dantys nulūžę ar nuskilę, pažeisti karieso, kai yra emalio erozija, kai patamsėjusio danties nebeįmanoma išbalinti kitais būdais. Netgi mažiausios detalės gali smarkiai pakeisti šypseną!

Estetinis dantų plombavimas koreguoja:

• netaisyklingą danties formą (atkuriami nuskilę, nulūžę, nudilę, dantų ėduonies ar traumų pažeisti dantys);
• pakitusią dantų spalvą;
• susigrūdusius dantis;
• nepageidaujamus tarpus tarp dantų;
• diastemą – per didelį tarpą tarp priekinių dantų.

Estetinio dantų plombavimo procedūros eiga:

• Vieno danties estetinis plombavimas trunka 1-2 valandas.
• Taikant vietinę nejautrą, pašalinamos senos plombos ir ėduonies pažeisti audiniai.
• Specialiai paruošiamas danties paviršius ir sluoksnis po sluoksnio sukuriama estetiška restauracija, naudojant skirtingo skaidrumo plombines medžiagas, imituojant natūralius danties audinius, spalvą, paviršiaus reljefą ir blizgesį.
• Labai svarbus etapas, užbaigiantis restauraciją, yra dantų poliravimas. Teisingai nupoliruoti dantys įgauna natūralią išvaizdą – reljefą ir blizgesį, nuo jų paviršiaus lengva nuvalyti dantų apnašas paprastu šepetėliu.

Estetinių plombų priežiūros atmintinė

• Po plombavimo nevartoti dažančių maisto produktų (juodos kavos, arbatos, burokėlių, raudono vyno ir pan.), nesidažyti lūpų.
• Nenaudoti: balinančių pastų – subraižo estetinių plombų paviršių, dėl jose esančių rūgščių ir abrazyvinių dalelių; pastų su cholheksidinu – sudaro tamsų apnašą; pastų su žolelėm – estetinės plombos praranda blizgesį.
• Naudoti minkštą ar vidutinio kietumo dantų šepetėlį dantenoms išmasažuoti.
• Venkite kąsti kietus maisto produktus ir medžiagas (vaisių kauliukus, kaulus, keptą duoną, butelių kamščius ir pan.). Jeigu dantys jautrūs , dantų jautrumui sumažinti galite naudoti nujautrinančias pastas . Jei gydytojo nuožiūra Jums buvo skirtos apsauginės dantų kapos (dėl bruksizmo), estetinių restauracijų apsaugai būtina kapą užsidėti kiekvieną naktį.

Estetinių plombų restauracijų poliravimas

Praėjus 6-12 mėn. po estetinio plombavimo patartina atvykti burnos ertmės profilaktiniam patikrinimui. Jo metu odontologas informuos Jus apie estetinių restauracijų būklę, matys ar naudojate tinkamas dantų priežiūros priemones, patars, esant reikalui (neblizgant restauracijos paviršiui) – dantis nupoliruos. Estetinių restauracijų poliravimas reikalingas Jūsų dantų grožiui ir sveikumui palaikyti.

Dantų implantai – ko gero vienas iš didžiausių pažengimų šiuolaikinėje odontologijoje. Kiekvienais metais daugybei žmonių, kurie yra netekę natūralių dantų, dantų implantai suteikia antrą galimybę jaustis lyg su nuosavais dantimis: tinkamai kramtyti maistą, šypsotis, be to sugrįžta pasitikėjimas savimi, išnyksta kalbos defektai.

Kas tai yra dantų implantai?

Danties implantas – tai titaninis sraigtas, skirtas pakeisti trūkstamo danties šaknį, sriegiamas į viršutinio ar apatinio žandikaulio kaulą ir tarnauja kaip atrama danties atstatymui.

Kam naudojami dantų implantai?

Dantų implantai gali būti naudojami:

• vieno danties atkūrimui – nereikia šlifuoti gretimų dantų;
• tiltinio protezo fiksacijai;
• išimamų protezų fiksacijai;
• protezavimui nenuimamais tiltiniais protezais, esant pilniems dantų eilių defektams.

Kaip atliekamas dantų implantavimas?

Pirmo vizito metu naudojant vietinį nuskausminimą, implantas įsriegiamas į kaulą. Po operacijos praėjus 7-10 dienų išimami siūlai ir prasideda gijimo procesas, kuris paprastai užtrunka keturis mėnesius. Šiuo laikotarpiu implantas glaudžiai suauga su kaulu.

Antro vizito metu daroma nedidelė operacija, kurios metu prie implanto pritvirtinama dantenas formuojanti gijimo galvutė. Tai trumpa procedūra ir atliekama su vietiniu nuskausminimu. Gijimas vyksta nuo dviejų iki keturių savaičių.

Trečio vizito metu gydytojas nuima atspaudą nuo implantų, pagal kurį pradedami gaminti protezai. Geram estetiniam rezultatui pasiekti gali prireikti keleto vizitų.

Klinikoje RODONTA naudojami implantai yra aprobuoti ir ne kartą testuoti, todėl jų prigijimo tikimybė yra  apie 97 %. Pacientai, kurie gerai prižiūri savo naujuosius dantis, implantais gali džiaugtis visą gyvenimą.

Kas yra periodonto ligos?

Kad aiškiau suprastume, kas yra periodonto ligos, pirmiausia turime išsiaiškinti – kas yra periodontas?  Periodontas arba dar kitaip vadinamas apydantis- tai yra audiniai supantys dantį. Taigi periodontą sudaro: dantenos, periodonto raiščiai, danties cementas bei alveolės kaulas.  Būtent šios struktūros ir pažeidžiamos periodonto ligų metu.

Jei žmogus nekokybiškai ar nepakankamai dažnai valosi dantis, dantenų vagelėse ir ant dantų paviršiaus kaupiasi minkštas apnašas, kuriame atsiranda bakterijų. Kai apnašos laiku nepašalinamos, dantenos tinsta, pradeda kraujuoti. Periodontologai įspėja: tai yra pirmieji dantenų uždegimo (gingivito) simptomai. Vėliau nepašalintas apnašas ima kietėti dėl seilėse esančių mineralų poveikio ir virsta dantų akmenimis. Akmenys susidaro ne tik virš dantenų, bet ir po jomis. Dėl to sutrinka dantenų kraujotaka, suardomas periodonto raištis, o tarp dantenų ir danties atsiranda plyšys – „dantenų kišenė“. Laikui bėgant, uždegimas plinta, apima ne tik dantenas, bet ir žandikaulio kaulą, kuris ima tirpti. Taip gingivitas virsta periodontitu.

Galimos apnašo susidarymo priežastys:

• burnos ertmėje esančių bakterijų kiekis ir rūšys;
• dantų paviršiaus lygumas ar šiurkštumas;
• bakterijų giminingumas, polinkis jungtis;
• asmens burnos higiena;
• seilių sudėtis (dažniausiai kietas apnašas susidaro ten, kur atsiveria seilių liaukos);
• geriamo vandens savybės (vandens kietumas, jame esantys mineralai lemia seilių sudėtį);
• mitybos įpročiai (minkštas maistas, nepakankamas kramtymas, netaisyklingas sąkandis);
• ligos (pavyzdžiui, sergant inkstų ligomis, astma, cistine fibroze akmenų susiformuoja daugiau);
• rūkymas.

Odontologijos klinikoje periodontito ir dantenų ligoms gydyti taikomos šios procedūros:

• Kiuretažas – dantenų operacija išvalanti dantų kišenes.
• Gingivektomija – operacija, kurios metu yra pašalinamos pažeistos dantenos.
• Lopo operacijos – jų metu atkeliamas vienas dantenų sluoksnis – lopas, jei reikia atliekama kaulo regeneracija.
• Dantenų plastikos operacijos.

Visos procedūros nuodugniai aptariamos su pacientais, įvertinamas ligos progresavimas, skiriama atitinkama procedūra, sukuriamas individualus gydymo planas, gydymo eigoje naudojamos patikimiausios ir aukščiausios rūšies medžiagos.

Patyrusi gydytoja periodontologė pasirūpins visapusiška Jūsų dantų priežiūra, suteiks profesionalias konsultacijas, parinks Jums tinkamą gydymo planą ir jį sėkmingai įvykdys.

Kokios yra periodonto ligos?

Taigi yra išskiriamos įvairios periodonto ligų formos, kurios skiriasi savo prigimtimi, vystymusi ir gydymo efektyvumu.

Dantenų uždegimas ir lėtinis ( suaugusiųjų) periodontitas ( liaudiškai vadinama „parodontozė“) yra dažniausiai pasitaikančios periodonto ligos. Tai infekcinės ligos, kurių pagrindinė priežastis – bakterinis apnašas ir akmenys. Negydomas dantenų uždegimas progresuoja, kol pažeidžiamos gilesnės struktūros- periodonto raiščiai, alveolės kaulas, tuomet susergama liga, kuri vadinama lėtiniu periodontitu. Šios ligos atveju, profesionalios burnos higienos pas higienistą neužtenka, reikalinga gilesnė chirurginė intervencija, kurią atlieka gydytojas periodontologas.

2000-aisiais metais buvo ištirtas lėtinio periodontito paplitimas Lietuvoje. Tyrimas parodė, kad net 85% žmonių iki 35-erių metų sirgo dantenų uždegimu – būklė, kuri negydoma pereina į kaulo tirpimą ir dantų netekimą. Apydančio ligų paplitimas Lietuvoje, o ir visame pasaulyje, siekia net 70 – 80 %. Vadinasi septyniems žmonėms iš dešimties reikalinga periodontologo konsultacija ir/ar gydymas. Lėtinis periodontitas- klastinga liga. Jos eiga lėta ir dažniausiai ilgą laiką, tai yra  kelerius ar net keliasdešimt metų, pacientams nesukelia jokių nusiskundimų. Praktika rodo, kad dažniausiai pacientai patys kreipiasi, esant jau sunkiam periodontito laipsniui. Dažniausios apsilankymo pas periodontologą priežastys: dantų paslankumas, pūliavimas, skausmas. Ligos gydymo prognozė visuomet geresnė gydymą pradedant kuo ankstyvesnėje ligos stadijoje, tačiau sunkaus laipsnio periodontito gydymas taip pat gali duoti gerų rezultatų.

Kiek svarbus sveikas periodontas prieš DANTŲ PROTEZAVIMĄ?

Dantų protezavimas fiksuotais ar išimamais protezais kiekvieno odontologo kasdienybė. Sveikas periodontas garantuoja protezavimo kokybę ir ilgaamžiškumą. Žinant, kad periodontito paplitimas siekia 70-80 %, protezuojantys gydytojai odontologai prieš sudarydami gydymo planą privalo įvertinti periodonto būklę ir įtariant periodontitą siųsti periodontologo konsultacijai ir gydymui. Protezuojančio ar implantuojančio gydytojo odontologo bendradarbiavimas su periodontologu ypatingai svarbus, norint pasiekti gerų gydymo rezultatų. Kitu atveju, nesustabdyta periodonto patologija toliau greitai, ir dažnai nepastebimai, progresuoja kol pacientas netenka ne tik naujų protezų, bet ir dantų.

Kaip atpažinti liga?

Dantenų uždegimo pagrindiniai simptomai:

• Paraudusios dantenos;
• Dantenų kraujavimas;
• Dantenų skausmas;
• Blogas kvapas iš burnos;
• Dantenų išvešėjimas.

Lėtinio periodontito ( liaudiškai vadinamos „parodontozės“) simptomai:

• Paraudusios dantenos;
• Dantenų kraujavimas;
• Dantenų skausmas;
• Blogas kvapas iš burnos;
• Dantų paslankumas – dantų klibėjimas;
• Išskyros iš dantenų (pūliavimas);
• Dantų šaknų apsinuoginimas, išilgėję dantys;
• Dantų jautrumas.

Kartais pacientai kreipiasi tik tada, kai pradeda smarkiai klibėti dantys, dažniausiai tai jau būna pažengusio sunkaus laipsnio periodontito požymis. Todėl kuo anksčiau kreipsitės periodontologo konsultacijai, tuo greičiau bus nustatyta liga ir pradėtas gydymas, siekiant išsaugoti nuosavus dantis.

Todėl jei pastebėjote bent vieną iš minėtų ligos požymių, nedelsiant kreipkitės į periodontologą, nes net ir paprastas dantenų kraujavimas dažnai slepia klastingą ligą.

Periodonto ligų gydymas

I etapas: ligos etiologinių veiksnių išsiaiškinimas bei pašalinimas. Asmens burnos higienos instruktažas.

II etapas: chirurginis periodonto gydymas ir/ar chirurginis etiologinių veiksnių koregavimas. Dantenų kiuretžas- dantenų kišenių valymas vietinėje nejautroje.

Lopo operacija- procedūra, kurios metu atliekamas dantų šaknų valymas, gramdymas, uždegiminių dantenų sankaupų ir granuliacijų šalinimas, chirurginiu būdu formuojamos dantenos ir kaulas. Pagal indikacijas atliekamos kaulo atstatymo procedūros.

III etapas: Palaikomasis gydymas. Apima kartotinius vizitus pas gydytoją periodontologą, siekiant išlaikyti gerą periodonto būklę, kartojami asmens burnos higienos instruktažai. Palaikomasis gydymas ypatingai svarbus gydymo etapas, nuo kurio prilauso periodonto būklės stabilumas po chirurginio gydymo. Kartotiniai vizitai pas periodontologą po 1, 3, 6, 12 mėnesių, o vėliau nerečiau nei kas 1 metus lemia gydymo sėkmę.

DANTENŲ RECESIJA, KAS TAI?

                Dantenų recesija – tai būklė, kai dėl dantenų atsitraukimo palaipsniui apsinuogina danties šaknies paviršius. Yra daugybė dantenų recesiją sąlygojančių veiksnių.

Pagrindiniai simptomai:

• Dantenų krašto atsitraukimas ir danties šaknies apsinuoginimas;
• Danties jautrumas įvairiems dirgikliams;
• Blogas estetinis vaizdas- dantis atrodo išilgėjęs;

Kodėl reikia gydyti dantenų recesiją?

Negydoma dantenų recesija dažniausiai progresuoja, dėl ko prastėja estetinis vaizdas bei didėja danties jautrumas, gali atsirasti danties šaknies išdilimas- pleištinis defektas.

Konsultacijos metu gydytojas periodontologas įvertinęs recesijos apimtį ir išplitimą parenka optimaliausią gydymą. Gydymas gali būti konservatyvus- siekiama sustabdyti būklės progresavimą bei palengvinti simptomus- bei chirurginis recesijos(ų) gydymas- recesijos dengimas. Po chirurginio recesijos gydymo visi minėti simptomai paprastai išnyksta, o pacientas džiaugiasi pagerėjusia dantenų estetika.